Šeimos istorija

Iš kartos į kartą po bitės sparnu

Mūsų, kaip bitininkų, istorija prasidėjo 1991 m. liepos 20 dieną, per mūsų vestuves 😊. Tada ir atskrido pirmoji bičių šeima!!

Šventę, kaip tais laikais buvo įprasta,  kėlėme namuose –senelių sodyboje Petkūniškio kaime (Utenos rajonas). Antrą vestuvių dieną bevaikštinėdami po sodą žiūrim – sename, apleistame avilyje dūzgia! Ir tas dūzgesys vis garsyn, o medaus vis gausyn… Bitininkauti vyras mokėsi iš kultinės J. Kriščiūno knygos ir savo uošvio 😊. Mano tėtis, kiek pamenu, visąlaik turėjo apie 10 šeimų. Vaikystėje, kai reikėjo atakiuoti korius, taaaip bijojau bičių, o dabar jų dūzgesys džiugina, ramina.

Pagrindinis mūsų bitynas ir šiandien ūžia Petkūniškio kaime – greta Aukštaitijos Nacionalinio parko. Simboliška, kad čia pat, už kelių kilometrų, įrengtas ir Stripeikių bitininkystės muziejus, su kurio įkūrėju Broniumi Kazlu buvome geri bičiuliai.

Natūralių kremų (mes juos vadiname ūkiškai – tepaliukais) era prasidėjo ne per seniausiai – juos maišau nuo 2018 metų. Mano promočiutė (Eleonora Padvaiskaitė- Žilėnienė) buvo kaimo žolininkė, pribuvėja. Matyt, iš jos paveldėtas noras mane gena į pelkes ir laukus žoliauti. Be to, nuo vaikystės prisimenu, kaip močiutė, stovėdama prie plytos, pamažu maišydavo tepalus kantriai laukdama, kol išsiskleis bičių pikis, eglių sakai ir vyšnių derva (mūsų, vaikų, užduotis buvo prigramdyti tos dervos nuo vyšnių kamienų). Bet ir šitam pašaukimui skleistis prireikė išorinio impulso- susitikimo su žmogumi, kuris paskatino prisiminti močiutės tupinėjimus prie plytos. Tada, su mama bevartytamos senus albumus, atradome užrašų skiautes, atgaminome senuosius receptus, jų pagrindu šiandien kuriame naujus. Tad BARSUKO TEPALĄ ne be reikalo šiandien vadiname legendiniu, nes jis yra visų mūsų kremų motina. Būtent šis kremas verdamas pagal autentišką močiutės receptą, tik vyšnių dervos nededam, nes vaikai jau dideli- nėra kam po vyšnynus laipioti :). 

Kad ir kaip beskaičiuotum, reikia pripažinti, kad esame mažų mažiausiai ketvirta karta, kopinėjanti medų, renkanti žolynus, verdanti įvairius maceratus ir maišanti kremus/ tepalus. Ketvirta karta, su pagarba žmogui ir dėkingumu gamtai, besiglaudžianti po bitės sparnu.